Pelnas skaičiuojamas ne nuo pardavimo sumos, o nuo skirtumo

Tarifas yra lengviausia deklaracijos dalis. Sunkioji dalis yra skaičius, prie kurio tas tarifas pridedamas, o jį lemia du dalykai: kas įskaičiuojama į įsigijimo kainą ir kuri partija laikoma parduota.

Ką galima atimti

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnio 1 dalis leidžia iš gautų pajamų atimti:

• turto įsigijimo kainą;
• su pardavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

Antroji eilutė siauresnė, nei atrodo. Tai privalomi mokėjimai, o ne bet kokios su sandoriu susijusios išlaidos.

Kas įeina į įsigijimo kainą

19 straipsnio 2 dalis įsigijimo kainai priskiria išlaidas, patirtas įsigyjant turtą, įskaitant:

• su įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus;
• savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto rekonstravimo išlaidas;
• savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto kapitalinio remonto išlaidas.

Į abi paskutines įeina ir tam tikslui panaudotos pasiskolintos lėšos. Rekonstravimas ir kapitalinis remontas suprantami taip, kaip juos apibrėžia Statybos įstatymas.

Jei turtą pasigaminote patys, įsigijimo kaina laikomos visos pagaminimo, rekonstravimo ir kapitalinio remonto išlaidos.

FIFO: kai perkate dalimis

Klausimas, kuris kyla kiekvienam, kas perka kas mėnesį. Pardavus dalį pozicijos, kurią partiją laikyti parduota, pigiąją ar brangiąją.

Įstatymas atsako taip: jei negalite pagrįsti, kurią konkrečiai partiją pardavėte, pirmiausia atskaitoma anksčiausiai sumokėta įsigijimo kaina. Tai ir yra FIFO, ir nuo 2025 metų pakeitimo jis įrašytas tiesiai į įstatymą.

Praktinė pasekmė: parduodant dalį pozicijos, laikoma, kad parduodate seniausią pirkinį, o jis paprastai turi didžiausią prieaugį, tai ir mokestis didesnis.

Pavyzdys

Pardavus vieną vienetą už 50 000 eurų ir negalint pagrįsti, kuris tai buvo, laikoma parduotu sausio pirkinys. Apmokestinamas pelnas yra 30 000 eurų, ne 10 000.

Kodėl kriptovaliutos yra sunkiausios

Biržose sandorių būna tūkstančiai, dalis jų yra mainai iš vienos valiutos į kitą, o kiekvienas toks mainas yra atskiras įvykis su savo įsigijimo kaina ir savo verte eurais tą dieną.

Prie to prisideda trys dalykai:

1. Valiutos kursas. Perskaičiuojama pagal atitinkamos dienos kursą, o ne pagal metų vidurkį.
2. Perkėlimai tarp piniginių. Jie nėra pardavimas, bet eksportuose atrodo kaip sandoriai, ir suskaičiavus juos kaip pardavimus mokestis išauga iš oro.
3. Uždarytos biržos. Jei platformos nebėra, eksporto gauti nebeįmanoma, o įsigijimo kainą tenka pagrįsti kitais įrodymais.

Kriptovaliutų taisyklės surašytos atskirai.

Be dokumentų išlaidos neegzistuoja

Tai griežčiausia šios srities taisyklė. Įsigijimo kaina ir su pardavimu susijusios išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais. Nepagrįsta suma deklaracijoje virsta nuliu, o tai reiškia, kad apmokestinama visa pardavimo suma.

Ką verta saugoti tada, kai tai lengva, o ne tada, kai jau reikia:

• pirkimo sąskaitas ir banko išrašus;
• biržų ir brokerių metines ataskaitas plius visus sandorių eksportus;
• rangovų sutartis ir sąskaitas už kapitalinį remontą;
• notaro ir registracijos mokesčių kvitus.

Teisė neatimti

Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis numato, kad gyventojas turi teisę nuspręsti šių išlaidų iš pajamų neatimti. Ta nuostata pravarti retais atvejais, pavyzdžiui, kai išlaidų pagrįsti neįmanoma ir paprasčiau deklaruoti be jų, negu vilkinti.

Pats ar per mus

Pats. Vienas brokeris su tvarkinga metine ataskaita, kurioje pelnas jau suskaičiuotas.

Per mus. Kelios platformos, mainai coin į coin, pirkimai dalimis per kelerius metus arba turtas su remontu, kurį reikia pagrįsti. Būtent čia gimsta didžiausi skirtumai, ir jie visada matuojami šimtais eurų. Sutvarkome eksportus, pritaikome FIFO ir parodome paruoštą deklaraciją. Kainos surašytos kainoraštyje.

Kitos paslaugos