Mainai yra pardavimas, net jei eurų nematėte
Didžiausia klaida kriptovaliutų deklaracijose yra ne skaičiavimo, o supratimo: mokestinis įvykis atsiranda daug dažniau, nei žmonės mano, ir beveik visada tada, kai pinigų į sąskaitą neatėjo.
Kriptovaliutų mokesčių logika Lietuvoje remiasi vienu principu: kriptovaliuta yra turtas, ne pinigai. Iš to plaukia viskas, įskaitant tai, kas žmones nustebina labiausiai.
Kada mokestinių pasekmių NĖRA
Kol kriptovaliutą tiesiog laikote piniginėje ar biržoje, jos nekeisdami, mokestinių pasekmių nėra, kad ir kiek pakiltų kaina. VMI tai formuluoja tiesiai: laikant įsigytą kriptovaliutą ir jos nekeičiant, dėl tokio sandorio mokestinių pasekmių neatsiranda.
Perkėlimas iš vienos savo piniginės į kitą taip pat nėra pardavimas.
Kada pasekmės atsiranda
Pardavimu laikoma ne tik iškeitimas į eurus. Pagal VMI paaiškinimą pardavimu laikomi:
- kriptovaliutos iškeitimas į eurus ar kitą valstybinę valiutą;
- sandoriai, kai viena kriptovaliuta keičiama į kitą, tai yra mainai;
- sandoriai, kai kriptovaliuta atsiskaitoma už prekes ar paslaugas.
Pajamomis laikoma:
| Kas įvyko | Kas laikoma pajamomis |
|---|---|
| Iškeitėte į eurus | visa gauta suma eurais |
| Atsiskaitėte kriptovaliuta | gautų prekių ar paslaugų tikroji rinkos kaina |
| Iškeitėte į kitą kriptovaliutą | mainais gautos kriptovaliutos tikroji rinkos kaina eurais mainų momentu |
Mainai yra ta vieta, kur susikaupia mokestis
Pavyzdys iš VMI paaiškinimo, perrašytas žmonių kalba.
Perkate kriptovaliutą A už eurus. Vėliau iškeičiate ją į kriptovaliutą B. Laikoma, kad pardavėte A:
- pardavimo pajamos yra gautos B tikroji rinkos kaina mainų metu;
- A įsigijimo kaina yra tai, ką už ją sumokėjote eurais.
Vėliau B iškeičiate į C. Laikoma, kad pardavėte B:
- pardavimo pajamos yra gautos C tikroji rinkos kaina mainų metu;
- B įsigijimo kaina yra B tikroji rinkos kaina tuo momentu, kai ją gavote.
Praktinė pasekmė: aktyviai prekiaujant per metus susidaro šimtai pardavimų, nors nė vienas euras į banko sąskaitą neatėjo. Būtent dėl to deklaracijoje suma dažnai atrodo absurdiškai didelė, kol neatimta įsigijimo kaina.
Iškeitus į eurus nesvarbu, ką su jais darote
Dar viena vieta, kur klystama į savo nenaudai. Kai pajamos gautos, nesvarbu, ar lėšas persivedate į banką, ar iš karto reinvestuojate pirkdami kitą valiutą, ar tiesiog laikote piniginėje. Pardavimo pajamos jau atsirado ir apmokestinamos.
Staking, airdrop ir nemokamai gauta valiuta
Kai už turimą kriptovaliutą papildomai gaunate tam tikrą kiekį kriptovaliutos, tos neatlygintinai gautos kriptovaliutos tikroji rinkos kaina gavimo momentu pripažįstama jūsų gauta nauda, tai yra pajamomis, gautomis natūra.
Tai apima staking atlygį, airdrop ir panašius atvejus.
Kaip jos apmokestinamos, priklauso nuo pajamų rūšies. Jei žmogus vykdo individualią kasimo ar pirkimo ir pardavimo veiklą, tokios pajamos apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos.
Svarbu ir tai, kas nutinka vėliau: gauta valiuta turi įsigijimo kainą, lygią tai tikrajai rinkos kainai gavimo momentu. Ją vėliau parduodant, apmokestinamas tik prieaugis nuo tos vertės, o ne visa suma. Todėl gavimo momento vertė turi būti užfiksuota, kitaip antrą kartą sumokėsite už tą patį.
Kaip pagrįsti kursą
VMI leidžia pajamų sumą eurais apskaičiuoti, pavyzdžiui, vadovaujantis virtualių valiutų keityklų kursu, buvusiu faktiniu pajamų gavimo momentu.
Kartu VMI nurodo, kad gyventojas laisvos formos dokumente turėtų aprašyti ir fiksuoti duomenis, pavyzdžiui, darant duomenų kopijas. Praktiškai tai reiškia, kad ekrano nuotraukos ir eksportai tuo metu, kai jie pasiekiami, yra jūsų įrodymai vėliau.
Ką tai reiškia skaičiuojant
Trys dalykai, be kurių skaičiavimas neišeina:
- Kiekvienas mainas yra du įvykiai. Vienos valiutos pardavimas ir kitos įsigijimas.
- Kiekvienas įvykis turi savo datą ir savo kursą. Metų vidurkis netinka.
- Perkėlimai tarp savo piniginių nėra sandoriai, nors eksportuose atrodo kaip sandoriai.
Nesuskaičiavus jų atskirai, mokestis išauga iš oro.
FIFO ir įsigijimo kainos taisyklės aprašytos atskirai, o bendra kriptovaliutų deklaravimo tvarka čia.
Pats ar per mus
Pats. Keli pirkimai, vienas pardavimas į eurus, viena birža su tvarkinga ataskaita.
Per mus. Aktyvi prekyba, mainai coin į coin, staking, kelios biržos ir piniginės. Tai gryna duomenų košė, kurią reikia sudėti į vieną skaičiavimą su teisingais kursais. Būtent tokius atvejus ir dirbame. Kainos surašytos kainoraštyje.
DUK
Ar reikia mokėti mokestį iškeitus bitkoiną į kitą kriptovaliutą
Taip. Mainai laikomi pardavimu, o pajamomis laikoma mainais gautos kriptovaliutos tikroji rinkos kaina eurais mainų momentu.
Ar mokestis atsiranda, jei pinigų neišsiėmiau į banką
Taip. Pajamos atsiranda pardavimo momentu, o ne tada, kai lėšos pasiekia banko sąskaitą.
Ar reikia deklaruoti, jei tik laikau kriptovaliutą
Ne. Laikymas mokestinių pasekmių nesukelia, kad ir kiek pakiltų vertė.
Kaip apmokestinamas staking
Neatlygintinai gautos kriptovaliutos tikroji rinkos kaina gavimo momentu laikoma pajamomis, gautomis natūra. Ta pati vertė vėliau tampa tos valiutos įsigijimo kaina.
Ar airdrop yra pajamos
Taip, tuo pačiu pagrindu kaip staking atlygis, jei valiuta gauta neatlygintinai už turimą kriptovaliutą.
Kokiu kursu skaičiuoti
Keityklų kursu, buvusiu faktiniu pajamų gavimo momentu. Duomenis verta užfiksuoti tada, kai jie prieinami.
Ar perkėlimas tarp savo piniginių yra sandoris
Ne. Bet biržų eksportuose jis dažnai atrodo kaip pardavimas, todėl jį reikia atskirti.
Parašykite, ką reikia sutvarkyti
Atsakome tą pačią darbo dieną. Kainą ir terminą pasakome iš karto, be pokalbio telefonu ir be susitikimo.
Toliau viskas eina per mus. Jūsų pusėje lieka vienas paspaudimas Smart-ID, nes taip reikalauja įstatymas. Slaptažodžių neprašome niekada.